Loading...

Vidaus organų echoskopuotojas

Echoskopija – tai ultragarsinis įvairių kūno sričių tyrimas. Speciali aparatūra padeda įvertinti vidaus organų, kraujagyslių būklę ir aptikti patologinius pakitimus. Ultragarso bangos geriausiai prasiskverbia per skysčius ir minkštuosius audinius, todėl šis tyrimas toks efektyvus tiriant vidaus organus. Fiksuojamas vaizdas matomas kompiuterio ekrane.

 

Vidaus organų echoskopuotojas atlieka pilvo organų (kepenų, tulžies pūslės, kasos, inkstų, šlapimo pūslės, gimdos, kiaušidžių arba prostatos) ir kirkšnių kraujagyslių, taip pat krūtų, skydliaukės, sąnarių (riešo, alkūnės, peties, čiurnos, kelio) ultragarso tyrimus.  Echoskopija ypač plačiai pritaikoma ir ginekologijoje.

 

Echoskopinis tyrimas atliekamas tiek gydytojui skyrus, įtariant organų sutrikimus, tiek ir profilaktiškai. Procedūra efektyvi siekiant vėžinių susirgimų prevencijos ar nustatant ligą ankstyvose stadijose: ultragarsu aptinkami gerybiniai ir piktybiniai augliai, cistos.

 

Pagrindiniai echoskopinio tyrimo privalumai:

  • Ultragarso tyrimas – nekenksmingas, neturi jokio šalutinio poveikio;
  • Greitai atliekamas, tyrimo rezultatai pateikiami iš karto;
  • Tyrimas nėra skausmingas;
  • Tikslūs duomenys.

 

Ultragarsinį tyrimą reikėtų atlikti nedelsiant, jei pajutote skausmą pilvo, kaklo srityje, jei dėl neaiškių priežasčių stinga jėgų, jaučiatės pavargę ir išsekę, kamuoja apatija, tapote dirglesni ir nervingesni dėl kitų neįprastų būsenų.

Ypatingą dėmesį echoskopiniams tyrimams turėtų skirti asmenys, kuriems diagnozuoti įvairūs vidaus organų susirgimai: aptikta navikų, cistų ir kt. darinių. Visiems vyresniems nei 40 m. asmenims rekomenduojama tyrimą atlikti bent kartą per metus, jaunesniems – pagal poreikį, tačiau jie irgi labai skatinami pasitikrinti profilaktiškai.

 

Vidaus organų echoskopuotojas atlieka:

  • Pilvo organų echoskopiją. Jos metu ištiriamos kepenys, inkstai, kasa, blužnis, aorta, šlapimo pūslė. Pilvo organų echoskopija atliekama esant pilvo pūtimui ar skausmui, sutrikus kepenų funkcijai, inkstų ar tulžies pūslės akmenligės, kepenų, kasos vėžio, hepatitų, kepenų cirozės, pielonefrito, kasos uždegimo (pankreatito), aortos aneurizmos diagnozės patikslinimui. Prieš pilvo organų echoskopiją reikia nevalgyti 4-6 valandas. Vieną parą prieš pilvo organų echoskopiją reikia nevartoti pilvo pūtimą skatinančio maisto bei gėrimų. Prieš tyrimą patariame naudoti žarnyno dujas neutralizuojančius vaistus (pvz., Espumisan), nes pro jas ultragarsinės bangos nepraeina ir taip pablogėja matomumas;
  • Krūtų echoskopiją. Jos metu įvertinama krūtų audinių, pieno latakų, limfmazgių būklė. Krūtų echoskopijos metu gali būti aptinkamos cistos, mastopatija, augliai. Pasiruošimas nereikalingas;
  • Kaklo kraujagyslių echoskopiją. Jos metu įvertinama veninės kraujotakos, miego arterijų būklė. Tyrimas rekomenduojamas esant galvos skausmams, sergant cukriniu diabetu, padidėjus cholesterolio kiekiui kraujyje. Kaklo kraujagyslių echoskopija padeda įvertinti arterijos trombozę, kraujagyslių susiaurėjimą dėl aterosklerozės. Pasiruošimas nereikalingas;
  • Sąnarių (kelio, alkūnės, plaštakos, peties, dubens) echoskopiją. Tyrimas padeda nustatyti ankstyvus sąnarių pokyčius dėl artrito, aptikti uždegiminius procesus, besikaupiančius skysčius sąnariuose po traumų. Esant pokyčiams, būtini detalesni tyrimai – rentgenas arba magnetinis rezonansas. Pasiruošimas: prieš echoskopiją neišsitepti riebiais odos tepalais;
  • Minkštųjų audinių echoskopiją. Atliekama esant raumenų įplyšimams, neįprastiems dariniams arba kraujavimui į raumenis, skysčių sankaupoms įvertinti. Pasiruošimas nereikalingas;
  • Skydliaukės echoskopiją. Jos metu įvertinama skydliaukės būklė (dėl hipotirozės/hipertirozės) ar nėra pakitimų (mazgelių, cistų ir kitų neįprastų darinių. Ultragarso kontrolės pagalba gydytoja endokrinologė atlieka skydliaukės biopsijas. Pasiruošimas nereikalingas;
  • Rankų ir/arba kojų kraujagyslių echoskopiją. Tyrimas atliekamas, kai reikia nustatyti galūnių ištinimo priežastį, diagnozuoti venų trombozę, varikozę, susiaurėjimus dėl aterosklerozės ir pan.;
  • Šlapimo sistemos moterims echoskopiją. Tyrimo metu įvertinama inkstų, šlapimo pūslės būklė, liekamojo šlapimo kiekis. Tai yra pagalbinė priemonė diagnozuojant šlapimo sistemos ligas, anomalijas. Šlapimo pūslė tyrimo metu turi būti pilna;
  • Šlapimo sistemos vyrams echoskopiją. Tyrimo metu įvertinama inkstų, šlapimo pūslės, prostatos būklė, liekamojo šlapimo kiekis. Tai yra pagalbinė priemonė diagnozuojant šlapimo sistemos ligas, anomalijas. Šlapimo pūslė tyrimo metu turi būti pilna;
  • Prostatos echoskopiją. Atliekama per analinę angą, kai reikia įvertinti prostatos sutrikimus (prostatos uždegimas, gėrybinė prostatos hiperplazija), kai apčiuopiamas guzelis prostatoje, kai prostatos specifinio antigeno (PAS) rodikliai yra padidėję, kai sutrinka šlapinimasis;  
  • Sėklidžių echoskopiją. Jos metu galima įvertinti sėklidžių audinį, stebėti ar neatsiranda padarinių po traumos, esant skausmui, įtariant sėklidžių vėžį. Pasiruošimas nereikalingas;
  • Išsamus echoskopinis tyrimas moterims. Tyrimo metu įvertinama skydliaukės, krūtų, kepenų, tulžies pūslės, kasos, blužnies, inkstų, šlapimo pūslės, aortos, gimdos ir jos priedų būklė. Šį kompleksą rekomenduojame ypač tiems, kurie nori profilaktiškai pasitikrinti savo vidaus organų būklę vieno vizito metu.
  • Išsamus echoskopinis tyrimas vyrams. Tyrimo metu įvertinama skydliaukės, kepenų, tulžies pūslės, kasos, blužnies, inkstų, šlapimo pūslės, aortos, prostatos būklė. Šį kompleksą rekomenduojame ypač tiems, kurie nori profilaktiškai pasitikrinti savo vidaus organų būklę vieno vizito metu. Tiriant prostatą pro analinę angą būtina 7–10 dienų nevartoti aspirino prieš echoskopiją, o jei vartojami kiti kraujo krešėjimą mažinantys vaistai – pasikonsultuoti su gydytoju. 2-4 val. prieš prostatos echoskopiją reikėtų atlikti klizmą ir išvalyti žarnyną.

Prieš bet kurios echoskopijos atlikimą 2-3 val. nerūkykite ir nevartokite svaigiųjų gėrimų.