Akcijos
Sezoninias gripas photo
28 20 €

Sezoninis gripas

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, gripu kasmet suserga apie 5–10 proc. suaugusių ir 20–30 proc. vaikų. Nuo gripo, ar jo sukeltų komplikacijų ir lėtinių ligų paūmėjimo Europos Sąjungoje vidutiniškai miršta apie 40 tūkstančių žmonių.

Gripo virusas – ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, kuri dažniausiai sukelia pneumoniją, bronchitą, ausų uždegimą, sinusitą. Sergant gripu, gali paūmėti lėtinės kvėpavimo takų ligos (astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, cistinė fibrozė), lėtinės širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, gali įvykti infarktas ar insultas.

Gripui yra būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (aukštesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, šaltkrėtis, nuovargis bei silpnumas.
Ligos eigoje karščiavimas ir respiraciniai sindromai tunka apie 4–7 dienas, sausas kosulys ir nuovargis išlieka dar vieną ar dvi savaites. 

Didžiausia komplikacijų rizika siejama su šiomis grupėmis:
nėščiosiomis;
vaikai iki 5 metų;
65 m. amžiaus ir vyresni asmenys;
asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis.

Vakcinacija laikoma efektyviausia gripo kontrolės priemone. Skiepai sergamumą bei komplikacijų tikimybę sumažina net iki 70–90 proc.

Sezonine gripo vakcina pasiskiepyti rekomenduojama kasmet rudens–žiemos mėnesiais, turint omenyje, kad reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai, kovai su gripo virusu.